- verginimas
- vérginimas sm. (1) DŽ, NdŽ 1. → verginti 1: Gintautas, tiesus, brendęs žmogus, juoba jautė, kad ta carizmo, visuomenės verginimo gangrena plečiama Vaižg. Tegu įgrįsta jiems žmonių verginimo darbas Vaižg. 2. refl. LL223 → verginti 3 (refl.). \ verginimas; įverginimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
